(Foto von Frank Magdelyns auf Pixabay)
Lengviausiais kelias Vokietijoje įkurti įmonę siejančią savo veiklą su transporto sektoriumi yra ekspedijavimo įmonės įkūrimas. Tokios įmonės įsteigimui yra keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir kitoms savo veiklą paslaugų sektoriuje vykdančioms įmonėms. Atitinkami reikalavimai priklauso nuo įmonės organizacinės ir teisinės formos pasirinkimo. Pvz. yra reikalinga registracija mokesčių inpekcijoje (Finanzamt); komercinės veiklos biure (Gewerbeamt). Verta atsižvelgti į tai, kad įsteigiant ekspedijavimo įmonę nebūtina gauti transporto licenciją. Ekspedijavimo veiklos vykdymas iš Vokietijoje įkurtos įmonės turi nepaneigiamą privalumą, kad jos palyginus su veiklos centrus užsienyje turinčiomis įmonėmis gali kur kas lengviau susitarti su paslaugų užsakovais dėl aukštesnio transporto pervežimo atlygio. Tas pats galioja ir Vokietijoje įkurtoms transporto įmonėms, kurios tiesiogiai vykdo transporto pervežimo operacijas.
Svariausias argumentas už įmonės įkūrimo Vokietijoje yra tai, kad tokia įmonė gali vykdyti kabotažą be apribojimų Vokietijos teritorijoje. Paskutiniais metais transporto užsakymų paklausa gerokai viršijo vietinio transporto sektoriaus galimybes, tame tarpe ir atsižvelgiant ir į kitų valstybių Vokietijos teritorijoje vykdytą kabotažą. Daugama 2018 metais įvykdytų pervežimų buvo įvykdyti su dideliu pavėlavimu, arba dar blogiau dėl didelės paklausos negalėjo būti įvykdyti. Toks didelis paklausos transporto sektoriuje išaugimas buvo jaučiamas ir vidutinių Vokietijos vartotojų tarpe. Dėl neįvykdytų arba vėluojančių pervežimų daugelyje Vokietijos prekybos centrų siūlomų gėrimų skaičius gerokai sumažėjo.
Pagal BAG transporto rinkos stebėjimus 2019 metai pasižymėjo transporto sektorius augimu. Palyginus su 2018 metais net 19 % padidėjo užsienio vežėjų vykdomi kabotažo pervežimai Vokietijos teritorijoje. Tris ketvirtadalius šių kabotažo pervežimų įvykdė Lenkijos ir Lietuvos vežėjai.
2020 metais prasidėjusi pandemija turėjo neigiamos įtakos transporto sektoriui. Metų pirmame pusmetyje buvo sumažėjęs pervežimų skaičius. Bet pagal įvairias prognozes yra numatoma, kad būtent šis sektorius greitai atsigaus ir 2021 metams yra prognozuojamas sektorio augimas. Spėjama kad metų bėgyje transporto sektorius pasieks priešpandeminį lygį.
Kabotažo apribojimai
Transporto paslaugų paklausą galėtų patenkinti tokių šalių kaip Lenkija, Lietuva, Čekija ar Rumunija vežėjai, tačiau verslininkai iš kitų šalių, nepaisant to, kad turi Bendrijos transporto licencijas, privalo atsižvelgti į kabotažo apribojimus. Ribojimai, atsirandantys dėl 2009 m. Spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl patekimo į tarptautinės kelių transporto rinkos bendrųjų taisyklių, numato, kad kitos ES valstybės narės vežėjai gali atlikti tik tris transporto pervežimus per septynias dienas, nuo įvažiavimo į tam tikrą šalį, pervežant tarptautinį krovinį. Pirmasis kabotažas leidžiamas tik tada, kai tarptautinis krovinys yra pilnai iškraunamas. Kai vežėjas įvažiuoja į šalies narės teritoriją su tuščia transporto priemone yra leidžiama trijų dienų bėgyje nuo sienos kirtimo atlikti vieną kabotažo operaciją. Tai leidžiama tik tuo atveju, jeigu prieš įvažiuojant į ES šalies teritoriją buvo atliktas tarptautinis pervežimas. Šie jau žinomi kabotažo apribojimai bus kitais metais apriboti nauja taisykle, pagal kurią atlikus paskutinį leidžiamą kabotažą bus privaloma 4 dienų pertrauka. t.y. po atlikto paskutinio leidžiamo kabotažo pvz Vokietijoje bus draudžiama sekančių 4 dienų laikotarpiu vykdyti tolimesius kabotažo pervežimus Vokietijos teritorijoje.
Kabotažo apribojimų nesilaikymo pasekmės
Vežėjas už kabotažo apribojimų nevykdymą gali būti nubaustas 1250 eurų ar didesne bauda (nuobaudos adresatas gali būti ir vairuotojas, ir verslininkas, ir transporto vadybininkas). Baudos dydis priklauso nuo atliktų kabotažo operacijų skaičiaus, reikalingų dokumentų turėjimo ar trūkumo ir nuo to, ar koks nors pažeidimas buvo padarytas tyčia. Transporto įmonei, turinčiai Vokietijos valdžios institucijos išduotą Europos transporto licenciją, netaikomi nacionaliniai kabotažo apribojimai.
Tinkamos įmonės teisinės formos pasirinkimas
Ruošiantis įkurti itin svarbu atsižvelgti į tinkamos įmonės teisinės formos pasirinkimą. Verslo veikla Vokietijoje gali būti vykdoma tiek kaip asmenų ūkinė bendrija (pvz. offene Handelsgesellschaft/OHG; komantitinė ūkinė bendrija – Kommanditgesellschaft/KG ir kt.), individuali įmonė/Gewerbetreibender; arba kaip kapitalo įmonė (pvz. UAB – Gesellschaft mit beschränkter Haftung/ GmbH; „mažoji“ UAB –Unternehmensgesellschaft/UG haftungsbeschränkt.)
Taip pat kaip Lietuvoje pasirenkant įmonės teisinę formą, svarbiausias atrankos kriterijus yra tam tikros veiklos „savininko“ civilinės atsakomybės ribojimas. Asmenų ūkinės bendrijos nariai atsako kiekvienas visu savo privačiu turtu įmonės kreditoriams. Tuo tarpu kapitalinės įmonės atveju atsakomybė yra ribojama numatyto įstatinio kapitalo dydžiu bei įmonės turtu. Steigiant GmbH (pagal Vokietijos įstatymus) turėtų būti numatytas minimalus 25 000,00 eurų įstatinis kapitalas. Tačiau norint įsteigti GmbH , pakanka sumokėti pusę minimalaus įstatinio kapitalo sumos, t.y. mažiausiai 12 500,00 eurus. GmbH alternatyva gali būti UG įsteigimas. Ribojamos atsakomybės UG yra vadinamoji „mažoji“ GmbH. Pasirinkus UG formą civilinė atsakomybė taip pat yra ribojama. Iš esmės UG forma yra labai panaši į GmbH. Esminis skirtumas yra tame, kad UG įstatinis kapitalas gali siekti 1 eurą. Bet UG yra įstatymo įpareigota 25 % metinio pelno skirti kapitalo rezervui, su tikslu, kad įstatiniam kapitalui galiausiai pasiektus 25 000,00 eurų UG būtų reorganizuota į GmbH. Pasirenkant ribojamos atsakomybės UG teisinę formą svarbu atsižvelgti į tai, kad vykdant įmonės veiklą potencialūs verslo partneriai šią įmonės formą vertina kaip mažiau patikimą rinkoje arba blogiausiu atveju vengia su tokia įmone susieti verslo kontaktus. Dėl mažo įnašinio kapitalo ir ribojamos akcininkų civilinės atsakomybės UG potencialūs partneriai/klientai paprastai sieja šią įmonių formą su galimomis finansinėmis problemomis.
Mokesčių aspektai
Verslininkai iš Lietuvos turėtų prieš įkurdami įmonę Vokietijojoje pasikonsultuoti su Vokietijos mokesčių konsultantu sudėtingais su mokesčiais susijusiais klausimais. Pelno, pajamų ir dividendų apmokestinimas dažniausiai priklauso nuo to, kurioje šalyje mokesčių mokėtojas (akcininkas/pajininkas) turi pastovią gyvenamąją vietą, apmokestinimas taip pat priklauso nuo taikomų Vokietijos ir Lietuvos susitarimo nuostatų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
Sprawdź pełną ofertę Kancelarii
